Klasikui Kristijonui Donelaičiui – 300 metų

Taipgi namai žuvių, kur varlės vasarą šventė,
Dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia
Ir tamsoj miegot kiekvieną gyvuolį siunčia.
Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams,
Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis,
Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja.

Taip apie lietuvišką žiemą prieš pustrečio šimto  metų pasakojo Kristijonas Donelaitis. Ir nors dabar sniego už lango nėra, o ežerai neapledėję, gamtos ir žmogaus santykis, žmogaus vargai, K.Donelaičio aprašyti poemoje „Metai“, vis dar  mums nesvetimi. Vieni prisimena ritmingą jo kalbą ir hegzametrą, kiti – vaizdingus gamtos aprašymus, treti – neįprastą ar juokingą žodyną. Tačiau beveik visi yra skaitę sausio 1 dieną gimusio lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio kūrybą, ypač svarbiausią poeto kūrinį – „Metus“ . Tačiau daugelis susiduria su nežinomų žodžių reikšmėmis. Manoma, kad K.Donelaitis „Metus“ rašė 1765–1775 metais. Tad nenuostabu, kad ne visi žodžiai suprantami ir aiškūs.

Šulnas – šaunus
Smirdas – neapsišvietęs negeras žmogus, nevidonas
Pilonis – miestelis
Rėžtu – kūlvirsčia
Pažygys – laiko tarpas
Pautas – kiaušinis
Narsas – įsiutimas
Gyvata – gyvenamoji vieta
Deivė – šmėkla
Amžinai – niekada
Alučius – alus

Metai“ yra padalinti į keturis skyrius – „Pavasario linksmybes“, „Vasaros darbus“, „Rudens gėrybes“ ir „Žiemos rūpesčius“.
Nepaisant to, kad dabar daug mažiau žmonių gyvena kaimuose ir dirba žemę, gamta gyvenime vis tiek yra labai svarbi.
„Visi pokalbiai prasideda nuo orų. Tai, kas gamtoje vyksta – kokie paukšteliai atskrido, kokios gėlės pražydo, – tai lietuvio pasaulėjautos gelmėse.
Tai yra kūrinys, suteikiantis mūsų tautai filosofinį ir moralinį būties pamatą. „Metai“ yra mūsų tautos epas. Kai kas Donelaitį tapatina su Šekspyru. Esame įpratę epu laikyti pasakojimus apie herojinius karinius žygius, o „Metai“ yra valstietiškojo gyvenimo būdo epas. Jame iš lietuvių valstiečių bendruomenės pozicijos vertinamas pasaulis ir keliamas klausimas, koks yra lietuvių gyvenimas, kuo jis vertingas, ko kintančiame pasaulyje pasimokyti iš kitų tautų ir ko iš mūsų gali pasimokyti kiti. Su Donelaičiui būdingu emocingumu išaukštinamas valstietis, jo darbas, jo moralinės nuostatos. Tai labai demokratiškas kūrinys“, – sakė V.Dailidienė.

Visus „Metus“ galite paskaityti Čia

Remtasi ištraukomis iš 15min.lt