Mokinių socialinių įgūdžių bei socialinio atsparumo ugdymas

2016 m. kovo 24 d. į Vilniaus Trakų Vokės gimnaziją, kuri įsikūrusi nuostabiame gamtos kampelyje prie Vokės slėnio, šalia grafo Juozo Tiškevičiaus rūmų, ir deklaruojama kaip mokykla visiems, nes joje ugdomi vaikai nuo priešmokyklinės grupės iki 12 klasės, rinkosi respublikinės metodinės konferencijos ,,Mokinių socialinių įgūdžių bei socialinio atsparumo ugdymas“ dalyviai. Konferencija buvo organizuojama bendradarbiaujant su VšĮ Trakų švietimo centru, jos tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad jauno žmogaus sėkmingo mokymo(si), savirealizacijos procesas įmanomas, kai visos ugdyme dalyvaujančios grandys – mokiniai, jų tėvai, mokytojai – yra kompetetingi bendravimo, bendradarbiavimo srityje. Dalyvių pranešimai ir buvo į tai orientuoti.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Žydra Ikamienė pranešime ,,Vilniaus miesto mokinių gyvensena ir sveikata 2014 m. Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC)“ pristatė atliktų tyrimų medžiagą ir atskleidė, kokią įtaką ugdymui turi vaikų sveikata.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Leonienė pranešime ,,Mokyklos vaidmuo vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją mokykloje“ teigė, kad mokykla – viena palankiausių aplinkų taikyti prevencines priemones, pranešėja pateikė prevencijos strategijų taikymą ugdymo įstaigoje, pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atliktus tyrimus ir apklausas bei pateikė išvadas, kad aplinkos prevencija mokykloje vykdoma formuojant mokyklos politiką, kuri lemia saugios ir mokinių sveikatą puoselėjančios mokyklos aplinkos kūrimą.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Psichologijos skyriaus socialinė pedagogė Sandra Valantiejienė pranešime ,,Lietuvoje įgyvendinamų prevencinių programų ir vykdomų prevencinių veiklų aktualijos“ kalbėjo apie visų vykdomų prevencinių programų veiksmingumą. Prevencinių programų rezultatai rodo, kad institucijos, vykdančios prevencinę veiklą, ne iki galo išnaudoja visas prevencinių renginių organizavimo galimybes, plečiant šių renginių įvairovę, organizuojant netradicinius, novatoriškus renginius ir įtraukiant į juos ne tik vaikus ir paauglius, bet ir jų šeimos narius, vietos bendruomenių atstovus. Rezultatai rodo, kad prevencinė veikla, kuri įtraukia bendraamžius į prevencijos veiklų vykdymą, yra žymiai aktyvesnė nei, kad tas veiklas vykdo tėvai, mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai ir policijos pareigūnai…

Pozityvių rezultatų galima pasiekti tik tada, kai prevencinė veikla yra organizuojama kaip kryptingas ir sistemingas procesas, kurio metu vaikai įgyja žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų tokiose srityse, kaip: savo emocijų suvokimas ir valdymas, pozityvių tikslų išsikėlimas ir pasiekimas, pozityvių santykių su kitais kūrimas ir palaikymas, atsakingas sprendimų priėmimas.

Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos vyresnioji socialinė pedagogė Diana Šaulinskienė pranešime ,,Nuo mokyklos visiems prie mokyklos kiekvienam“ pristatė ugdymo įstaigos patirtį: Vaiko gerovės komisijos funkcijas, ugdymosi aplinkos ir vaikų saugumo vertinimą, švietimo pagalbos priemonių prioritetų, krypčių teikimo formos nustatymą, rūpinimąsi mokyklos bendruomenės švietimu, pozityvaus mokinių elgesio mokykloje pritaikymu, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo užtikrinimu.

Šios ugdymo įstaigos vyresnioji psichologė Rasa Madzevičienė kalbėjo, kad 2014-2015 m.m. Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos bendruomenės 118 narių dalyvavo prevencinėje programoje ,,Taiki mokykla“, inicijuotoje Švietimo  ir mokslo ministerijos. Šios programos vykdytojai -Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras bei Paramos vaikams centras. Programos metu gimnazijos 8 mokytojai ir 12 vyresniųjų klasių mokinių buvo paruošti spręsti mokykloje kilusius konfliktus. Pastarieji programos dalyviai vėliau perteikė savo socialinę patirtį 98 penktų-dešimtų klasių mokiniams:  išmokė juos išklausyti kitą, taikiai išsakyti savo ir priimti kito jausmus bei nuomonę, buvo akcentuotas mediacijos (tarpininkavimo) konfliktų sprendimo metodas.

Taip pat Rasa Madzevičienė pasidalino patirtimi, kaip nuo 2015 m. gimnazijoje vedami mokymai mokinių tėvams ,,Efektyvi tėvystė“. Šiuose mokymuose tėvai randa bendraminčių, norinčių sukurti šiltesnį ryšį su savo vaiku, siekiantys suprasti vaiko probleminio elgesio priežastis bei yra pasiryžę išmokti kompententingai spręsti savo vaikų problemas.

Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Rita Bakšienė ir vyresnioji mokytoja Aistė Vaikšnorienė pranešime ,,Antro žingsnio“ programos taikymas Trakų Vokės gimnazijos pradinėse klasėse“ teigė, kad šios socialinių – emocinių bei smurto prevencijos programos tikslas – sustiprinti vaikų saugumą ir gerovę, mokant juos įgūdžių, kurie mažina agresiją ir ugdo socialinius gebėjimus. Mokydamiesi pagal šią programą mokiniai sistemingai praktikuoja įgytus įgūdžius ne tik pamokoje, bet ir kitoje aplinkoje: namuose, žaisdami su draugais, išvykų, ekskursijų metu, vaikai mokosi atpažinti savo ir kitų žmonių jausmus, geba pažiūrėti į tam tikrą situaciją iš kito žmogaus perspektyvos.

Vilniaus Simono Konarskio mokyklos vyresnioji socialinė pedagogė Julija Minauskienė pranešime ,,Programos ,,Gyvai“ įgyvendinimas ugdymo įstaigoje. Pasidalijimas gerąja patirtimi“ sakė, kad mokykla bendradarbiaudama su asociacija ,,Mentor Lietuva“ 6 – 7 klasėse įgyvendina prevencinę programą ,,Gyvai“, kurios pagrindinis tikslas – suteikti vaikams gyvenimo įgūdžių, reikalingų sveikai gyventi ir nepradėti vartoti tabako, alkoholio bei narkotikų. Vaikai mokomi bendrauti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, apginti savo nuomonę, atpažinti bendraamžių įtaką, mokiniai susipažįsta su alkoholio, tabako ir narkotikų keliama žala.

Asociacijos ,,Mentor Lietuva‘‘ programos ,,Gyvai“ koordinatorė Bernadeta Lažauninkaitė pranešime ,,Septyni mitai apie prevenciją mokykloje‘‘ pristatė septynis mitus apie programų vykdymą, juos pagrindė septyniais įrodančiais faktais ir papasakojo, kaip organizuoti veiksmingą ir įdomią prevenciją pasirenkant programas, kuriose ugdomi vaikų asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai: prevencinius užsiėmimus veda specialiai paruošti pedagogai ir kiti specialistai; prevencinės veiklos struktūruotos, aktyviai įtraukiančios vaikus; įgyvendinamos nuosekliai kelerius metus iš eilės. Programos koordinatorė patarė, ką reikėtų daryti, jei nepavyksta išvengti vienkartinių prevencijos veiklų: reikia pasirinkti veiklas, kurios ugdytų konkrečius gyvenimo įgūdžius, keistų išankstines nuostatas, įsitikinimus, pasirinkti aktyvius, įtraukiančius metodus: darbą grupėse, diskusijas, debatus, ,,protmūšius“, vaidmenų žaidimus, filmų aptarimus.

Vilniaus Pilaitės gimnazijos psichologė Rasa Bubnienė pranešime ,,Olweus programa – ne tik kovai prieš patyčias“ iškėlė patyčių problemų aktualumą Lietuvoje ir pristatė užsienio valstybių prevencijos programų įgyvendinimo praktiką. Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad pozityvių rezultatų galima pasiekti tik tada, kai prevencinė veikla yra organizuojama kaip kryptingas ir sistemingas procesas ir kai šiuolaikinėse prevencijos programose taikoma formulė: žinios, socialiniai įgūdžiai, nuostatos, vertybės. Programos siekiamybė – mokykloje kurti tokią aplinką, kurioje suaugusieji imtųsi atsakomybės už tai, kad vaikai nebūtų skriaudžiami ir jaustųsi saugūs, kad būtų galima pasiekti tikslą – sumažinti patyčias tarp mokinių, užkirsti kelią, kad neatsirastų naujų patyčių problemų, siekti geresnių tarpusavio santykių mokykloje.

Trakų r. Paluknio ,,Medeinos“ gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Leonora Daugudienė pranešime ,,Prevencinių programų įtaka pozityviajai socializacijai: praktinė patirtis“ pristatė gimnazijos vykdomas tarptautines prevencines programas: kvaišalų prevencijos programą ,,Sniego gniūžtė“ ir patyčių prevencijos programą ,,Olweus“. Šios programos skirtos ugdyti vaikų socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimus.

Vilniaus Jono Pauliaus progimnazijos psichologė Lilija Lukša ir Vilniaus inžinerinio licėjaus psichologė Danguolė Kušlevič – Vešekienė pranešime ,,Emocinis intelektas“ teigė, kad vadinamoji ,,Z“ karta puikiai valdo technologijas ir geba suvokti informaciją, tačiau nepajėgia susidoroti su elementariais emociniais iššūkiais. Daugybė surinktų duomenų vykdant tėvų, vaikų bei mokytojų apklausas akivaizdžiai patvirtina, kad vaikai yra emociškai labiau pažeidžiami, vieniši ir kenčiantys nuo depresijos, impulsyvūs, agresyvūs, pikti ir nevaldomi, nervingi, linkę nerimauti, jiems sunku suvokti ir reikšti savo jausmus, atsakinėti prieš visą klasę, rašyti paprastučius rašinėlius, nebeskaito knygų, tarpusavyje dažniausiai kalbasi apie tai, kas kokį kompiuterinį žaidimą šiuo metu žaidžia ir kiek ,,gyvybių“ jau pašovė. Pranešėjos pateikė prielaidą, kad vaikų sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai, tai pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, gebėjimas laikytis nurodymų, nebijojimas kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėjimas išsakyti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.

Vilniaus Verkių mokyklos–daugiafunkcio centro socialinė pedagogė metodininkė Greta Sinkevičienė pranešime ,,Mokinių socialinių įgūdžių bei socialinio atsparumo ugdymas Vilniaus Verkių mokykloje–daugiafunkciame centre“ kalbėjo, kad sutrikusio intelekto vaikų rengimas savarankiškam gyvenimui ir socialinių įgūdžių ugdymas yra sudėtingas ir įvairiapusis procesas, kurio metu reikia taikyti įvairius pedagoginius būdus ir metodus, taip pat pristatė, kokias programas įgyvendina ši ugdymo įstaiga.

Trakų suaugusių mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Gribauskienė pranešime ,,Mokinių ugdymas pagal Socialinių įgūdžių programą Trakų suaugusių mokymo centre“ pabrėžė, kad šioje ugdymo įstaigoje programa taikoma specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, specialiąją pagrindinio ugdymo programą. Ugdymas organizuojamas dalykų arba veiklų principu, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus ir galias. Baigęs socialinių įgūdžių programą mokinys išsilavinimo neįgyja, tačiau pagal galias ir gebėjimus įgyja kalbines, kultūrines, socialines, bendrąsias kompetencijas ir profesinių kompetencijų pradmenis, jam išduodamas Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas.

Trakų pradinės mokyklos pradinių klasių vyresnioji mokytoja Rasa Aleksionkaitė–Čirbienė pristatydama pranešimą ,,Programa ,,Obuolio draugai“ padeda ugdyti pradinukų socialinius gebėjimus“ teigė, kad ši programa – tai emocinių ir elgesio sunkumų prevencijos programa, skirta padėti 7–9 metų vaikams. Programa siūlo visą sistemą gerai apgalvotų uždavinių, būdų ir metodų bei konkrečių praktinių užduočių, kurias įvaldę pedagogai gali efektyviai padėti mokiniams išsiugdyti kasdieniam gyvenimui ir bendravimui reikalingus socialinius įgūdžius. Programa sudaro palankias sąlygas turimų socialinių įgūdžių tobulinimui bei naujų formavimui.

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Jolanta Burzdikienė pranešime ,,Rezultatas šiandien, prevencija – vakar“ teigė, kad palankiausia aplinka prevencinei veiklai – mokykla, nes čia vaikai praleidžia daug laiko, o mokinys – tai socialiai atsakinga asmenybė, gebanti savarankiškai priimti estetiškus sprendimus ir už juos prisiimti atsakomybę.

Vilniaus Salininkų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Liubertienė pranešime ,,Ugdymo aplinkos kūrimas mokiniui, turinčiam (s)elektyviojo mutizmo sindromą, bendrojo ugdymo mokykloje“ pristatė praktinę patirtį integruojant mokinį, turintį (s)elektyviojo mutizmo sindromą, į bendrojo ugdymo klasę.

Įdomius pranešimus pristatė:

–         Virginija Lukošienė ir Eglė Variakojytė, Kauno Suzukio pradinės mokyklos pedagogės, skaitė pranešimą ,,Vaiko socialinės kompetencijos ugdymas Suzuki mokyklos bendruomenės aplinkoje“.

–         Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos socialinė pedagogė Renata Petrėnaitė -,,Sujungus detales į visumą: Klausimas. Pauzė. Atsakymas“.

–         Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos socialinė pedagogė Raimonda Vaičelienė ir Vilniaus jaunųjų turistų centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Dirsė – ,,Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas dalyvaujant Vilniaus jaunųjų turistų centro veikloje‘‘.

–         Vilniaus ,,Šviesos“ pradinės mokyklos direktorė Vida Rudelienė – ,,Socialinis emocinis ugdymas šiandien, sėkmė – rytoj“.

–         VŠĮ Vilniaus ,,Versmės“ katalikiškosios gimnazijos socialinė pedagogė Inga Grebliauskienė – ,,1–5 klasių mokinių socialinių įgūdžių formavimo ir netinkamo elgesio koregavimo būdai“.

Apibendrinant konferencijos pranešimus, norisi pažymėti, kad mes visi norim, kad mūsų vaikai būtų ir laimingi, ir socialiai brandūs, ir pilietiški, mažiau agresyvūs, mažiau nelaimingi, mažiau palikti kokiai nors savivalei.

Kad vaiko, jaunuolio pasaulis būtų tvarkingesnis ir brandesnis, labai daug priklauso nuo mūsų, mokyklos vadovų, mokytojų, socialinių pedagogų, psichologų, mokinių tėvų ir visų, kurie esame šalia vaikų. Mes turime padėti vaikui integruotis į visuomenės veiklą ir jaustis saugiam.

Mokyklos atsivėrimas bendruomenei skatina mokyklas vykdyti socialines, edukacines programas. Edukacija prasideda ne vien mokyklos suole – edukacija prasideda motinos įsčiose. Jeigu mama laukia su meile ateinančio kūdikio ir dainuoja jam lopšines, tai vaikas ateina į šį pasaulį jau ramus ir mylimas. O jeigu nėra mylinčios mamos ir vaiko niekas nelaukia, tai tokiam vaikui reikia ypač daug socialinės pedagoginės pagalbos.

Juk neįmanoma pakeisti vaiko prigimties, vaiko socialinės aplinkos. Šiuo metu socialinė aplinka yra labai svarbi, nes dabar dauguma vaikų patiria socialinę atskirtį: tėvų emigraciją, tėvų netektį, tėvų ištuokas, tėvų nesutarimus ir konfliktus šeimoje, pagaliau tėvų nuotaiką ir jų tarpusavio bendravimą. Visi šie dalykai visai nepriklauso nuo vaiko ir bet kuriam vaikui, kuris išgyvena visas šias problemas, reikia padėti, nes vaikas protestuoja, jis tampa agresyvus, jis įvairiais neleistinais būdais reikalauja dėmesio, nes jis ištroškęs tėvų dėmesio, kurio negauna namuose.

Vaikų su problemomis daugėja ir mums reikia būti arti šeimos, arti visuomenės.

Dokumentai yra. Jie puikiai paruošti, yra gerų idėjų strateginiuose dokumentuose, tačiau kai prieiname iki realybės, susiduriame su daugybe problemų.

Taigi, kokios problemos šiandien mokykloje, kaip mes jas sprendžiame, kokias naudojame programas, iki kur mes atėjome ir kur einame, apie tai ir kalbėjome…

Manau, kad šią temą turime plėtoti ir kalbėti toliau…

 

Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos direktorė                                                                      Genė Talačkienė