Vilniaus Trakų Vokės gimnazija
Šnekos lietuviškos mieli garsai;
Juos geria visad tavo ausys godžiai-
Žinių, naujienų, patirties klausais.
O visa tai – iš mokytojo lūpų:
Suskamba, liejasi klase plačiai.
Pirmokai smalsūs į suolus sutūpę,
Nedrąsūs, aprėdais puošniais.
Tekėk ir plauki lyg plačioji upė,
Patvinki iš savo žinių krantų.
Į širdį liekis, atminty išliki
Gimtos kalbos dailyraščio raštu.
Kai obelys svarina vaisius, kai nubyra vasarinių gėlių žiedlapiai, kai tykiais vakarais girdėti nostalgiškas žiogų čirpimas, kai gervės paauginusios savo jauniklius ruošia tolimam skrydžiui, pavargstame ir mes vaikytis vasaros vėją, sugrįžtame čia, į mokyklą, kur mūsų laukia rūpestingas mokytojas, draugai ir, žinoma, daug jėgų ir kantrybės reikalaujantis mūsų darbas. Šiais žodžiais Trakų Vokės gimnazijoje prasidėjo Rugsėjo 1-osios šventė, į kurią susirinko net 380 mokinių, jų tėveliai, seneliai, gimnazijos mokytojai ir darbuotojai. Renginį organizavo 12 klasės mokiniai ir jų auklėtoja. Į mokyklos kiemelį 12- okams atlydėjus mažuosius pirmokėlius ir pačius mažiausius priešmokyklinės grupės vaikučius skambėjo Lietuvos Respublikos Tautiška giesmė. Sveikinimo žodžius tarė gimnazijos direktorė Genė Talačkienė, taip pat kalbėjo Panerių seniūnijos seniūnė Božena Macinkevič ir Trakų Vokės bendruomenės pirmininkė Jadvyga Chludok. Mokiniai mokytojus džiugino dovanodami jiems gėlių ir tardami nuoširdžius sveikinimo žodžius: „Mokytojai! Tokie jauni Jūs esat po rugsėjo saule. Jums atnešu baltų ramunių saują iš savo tėviškės namų darželio. Jums atnešu širdies švelniausią dūžį, jaunystės juoką nuo mokyklos kelio“. Pasibaigus renginiui visi mokiniai su mokytojais susirinko į klases.
Sveikiname visus su naujų mokslo metų pradžia ir linkime išmokti pamatyti, kas nematoma, išmokti mylėti, kas neapkenčiama, išmokti pravirkti, kai draugas verkia ir šypsotis, kai bus neįmanoma, tikėkite tuo, kas amžina. Be pastangų ir siekių kiek toli nuplauksime gyvenimo upe? Pakrantės minioje taip paprasta pranykti. Tad raginkim kantrybę ir pasiryžimą vaiko širdyje, kad per žinių bangas į žydinčią dienų pilnatvę jis galėtų nusiirti.
