Paskutinis skambutis

Tylus laukimas skleidžiasi lyg žiedas.

Varpelis štai atvėrė jau duris.

Kažkas paėmęs kreidą

Lentoje užrašė :

„Sudie, mokykline svajone nuostabi“.

Jau baigias paskutinė pamoka,

Kurios tema – „Išsiskyrimas“.

Čia telpa nuostabių prisiminimų platuma,

Čia telpa išsakytų žodžių palikimas.

Jau baigias paskutinė pamoka,
Kuri sekundė po sekundės sirpsta laiko kekėj,
Širdį skausmingai apkabina ilgesio dukra
Ir jautrūs atsisveikinimo žodžiai suplasnoja klasėj…

       2015 metų gegužės mėnesį Trakų Vokės gimnazijoje abiturientams skambėjo paskutinis skambutis. Šventę tradiciškai organizavo III klasės mokiniai su auklėtoja Inga Orencaite. Renginio vedėjai Danielė Kindurytė ir Deividas Bernotas negailėjo abiturientams šiltų ir gražių žodžių, sveikinimų. IV klasės mokinius taip pat sveikino gimnazijos direktorė Genė Talačkienė, pirmosios mokytojos Rita Bakšienė ir Aistė Vaikšnorienė, taip pat kalbėjo klasės auklėtoja Renata Kazlauskienė. Vėliau į sceną įžengė studentai, šeima ir senelis. Tai III klasės mokinių montažas, kuriame vaizduojami pagrindiniai žmogaus gyvenimo etapai: džiaugsmas ir jaunystė studijuojant, pareiga, meilė ir atsakomybė gyvenant šeimoje ir branda, patirtis senatvėje. Kiekviename gyvenimo etape abiturientams buvo linkima įvairiausių dalykų. Studentai kalbėjo: „Jūsų ateityje bus labai daug užduočių, kurias turėsite įveikti, daug kartų bus matuojama jūsų kantrybė ir jėgos- jūsų laukia žinių ir tobulėjimo turtas, tik jau ne čia, o kitose mokymosi įstaigose. Linkime jums sudijuoti,  rasti vietą, kurioje tobulinsite savo žinias. Mes įsitikinę, kad jūs tam pasiruošę“. Tėvai su kūdikiu ant rankų: „Kaip jūs galvojate, kas mes esame? Taip, mes esame šeima. Tai jūs ateityje. Jums atrodo, kad ši jūsų ateitis toli? Klystate, mielieji, ji visai čia pat. Jums atrodys, kad jūs dar nespėjote gyvenime tiek patirti ir suprasti, o štai jau reikia įgytą patirtį ir meilę dalinti savo vaikams. Todėl šiandien atidžiai, nepraleisdamas nei vieno gero žodžio, nei vieno šiltų, mylinčių akių žvilgsnio, nei vienos auksinės minties, nei vieno širdies virptelėjimo- nieko nepraleisdamas klausyk savo tėvų. Jie su tavimi visuose tavo gyvenimo krantuose- ir praeities, ir ateities. Tėvai viską sujungia į gražią visumą- gražų žmogų“. Senas žmogus dalinosi patirtimi: „Neišsigąskite, tai jūs senatvėje. Sunku suprasti. Žinau, bet tai neišvengiamas žmogaus gyvenimo tarpsnis. Bet jeigu visą gyvenimą gyvensite išmintingai, tai ir senatvė gali būti graži ir netgi žavi. Tik, kad taip atsitiktų, daug suprasti ir patirti reikia širdimi“.

       Viso renginio metu skambėjo šilta muzika, abiturientai dėkojo tėvams, mokytojams, tvyrojo šilta ir jauki atmosfera. Renginio pabaigoje organizatoriai linkėjo: „Skriskit paukščiais baltais per didelį ir šviesų pasaulį. Neužlies niekas žodžiais šaltais į viršų vis kylančios saulės.  Būkit visad geri. Miškų kvapo pripildytos tegu plazda Jūsų širdys. Būkit švarūs lyg pajūriu riedančios smiltys. Kaip saulėtekiai tyros tebūna Jūsų svajos ir viltys. Kai reikės ištverti skausmą,  pasižiūrėkit aplinkui– kažkas žydi! Kai reikės  atremti žodžių ataką, pasižiūrėkit– kažkas žydi! Kai reikės pailsėti nuo savęs ir nuo kitų,  pasižiūrėkit– kažkas žydi! Yra amžinasis  žydėjimas gamtoje ir žmogaus viduje, kuris paguodžia, suteikia stiprybės, vilties  ir primena– visada ieškok žiedų ir rask. Jei gali, ir pats tapk žiedu“.

Sėkmingos ir žieduotos ateities abiturientams!

Lietuvių kabos vyr. mokytoja Inga Orencaitė