Europos kosmoso paroda ”Space expo”

2013 metų rugsėjo 17 dieną Vilniuje buvo atidaryta Europos kosmoso paroda”Space expo”. Parodą rengė Europos komisija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Joje buvo pristatytos pavyzdinės Europos kosmoso programos.

Parodos atidarymo dieną parodoje lankėsi mūsų mokyklos 7a klasės mokiniai .” Space expo”  jiems labai patiko. Pateikiame jų įspūdžius.

Ugnė Levickaitė: “ Susipažinome su mokslininkų darbais. Supratome, kaip kosminės techologijos pritaikomos kasdieniame gyvenime. Sužinojome, kam reikalinga fizika “.

Barbora  Survilaitė:“ Man labiausiai patiko skaityti informaciją apie klimato atšilimą ir  stichines nelaimes. Ar žinojai, kad,  jei per daug atšils,  išnyks baltosios meškos? Juk jos ir taip per vasarą badauja…O stichines nelaimes galima stebėti per palydovą“.

Danguolė Taraškevičiūtė:“Ten buvo labai gražu. Aplink buvo daug liečiamų kompiuterių“.

Erikas Ščiglo: “Mes rašėme tris lietuviškus žodžius,  kurie bus paleisti į kosmosą. Matėm filmuką apie raketos gaminimą, nuotraukų apie kosmosą“.

Deividas Kuleš: “ ES formuoja Europos kosmoso politiką ir kuria tvirtą Europos kosmoso programą. Šios iniciatyvos labai svarbios mūsų visuomenės augimui, vystymuisi ir gerovei. Europa jau kelis dešimtmečius aktyviai dalyvauja veikloje, kuri apima   paleidimo įrangos  konstravimą,  kosmoso tyrimus, palydovų pritaikymą visuomenės reikmėms. Kosmoso programomis remiamasi,  valdant nepaprastąsias situacijas, teikiant humanitarinę pagalbą. Jos padeda veiksmingai funkcionuoti šiuolaikinei visuomenei: palydovai tiesiogiai perduoda naujienų transliacijas, leidžia veikti navigacinėms sistemoms, teikia orų prognozes. Kosmoso tyrimo rezultatais naudojamasi transporte, žemės ūkyje, žuvininkystėje ir kt.

Gidas atsakė į mums rūpimus klausimus, o vėliau patys skaitėme informaciją,  pateiktą kompiuteriuose. Sužinojome,  kad atominių laikrodžių „Galileo“  paklaida – viena sekundė per tris milijonus metų. Tokio tikslumo reikia, kad signalai iš palydovų būtų siunčiami vienu metu. Tada palydovais buvimo vietą Žemės paviršiuje galima nustatyti kelių centimetrų tikslumu, nors patys palydovai kybo 2300 kilometrų aukštyje. Kuo daugiau palydovų matoma, tuo didesnis tikslumas. Jeigu į „Galileo“ apskaičiavimus įsiveltų vos kelių sekundžių (milijardinių sekundžių dalių) paklaida, nustatant mūsų buvimo vietą Žemės paviršiuje,  būtų apsirikta  keliais metrais.  

Vilija Kazlauskaitė: „Matėme Žemės rutulį. Liečiamuose kompiuteriuose skaičiau informaciją apie ugnikalnius, audras. Įdomus buvo vaikų kampelis“.

Inesa Anisimenko:“Ar žinojote, kad į kosmosą paleistą palydovą kūrė 30 žmonių? Jis yra labai mažas – maždaug 20 cm į ilgį ir į plotį.“

Brigita Duchovska: „Sužinojau,  kam reikalingi palydovai, kaip juos kuria. Buvo išties smagi, įdomi ir puiki kelionė“.

Mantautas Vilkončius:“Ekskursijos metu sužinojau daug dalykų, kurių nežinojau, pvz.: apie zondus,  kurie fotografuoja planetas ir žvaigždynus“.

Gabija Gaubaitė:“ Po šios kelionės susidomėjau kosmosu“.

 

 
Išvykos ir susitikimai